Tuesday, June 14, 2016

Karmazinų pažintinis takas

6,5 km., apie 2,5 val.

Susiruošėme patyrinėti Neries regioninio parke esantį Karmazinų pažintinį taką. Girdėta gerų atsiliepimų, tad pirmyn. Automobilį galima pasistatyti trijose vietose, skirtinguose tako galuose. Mes palikome žemėlapyje esančioje žemiausioje, ir ėjome laikrodžio rodyklės kryptimi. Prieš rekomenduojamą ėjimo kryptį, tačiau kaip po to pasirodė, gal taip ir geriau.



Pradedame žygį, Pasižiūrime į automobilį. Toliau...



Pirma aikštelė pakeliui, galima jau čia apsistoti ir užkasti.


 Čia yra visa reikalinga informacija.


Toliau takeliu perm miško žalumą. O čia griova žemyn, link Neries.


Tiltukas per griovą, nors gal saugiau praeiti šonu.


Čia vėl informacija.


Išsišakojęs ąžuolas.


Laukymė su gėlėmis. Gėlė neįspūdinga, tačiau įrašyta į raudonąją knygą.


Vietinių gyventojų namelis.


Dar vieni vietinių gyventojų namai.


Medis ant skardžio, tolumoje Neris.


Įspūdingas nusileidimas, nelabai patikimai atrodančiais laiptais.


Na va, Neris.




Vis dar laiptai. Einant iš kitos pusės būtų reikėję kopti į viršų, tai dėl to eiti prieš rekomenduojamą kryptį gal geriau.


Išplatėjusi Neris.


Vienišas žvejys.


Kaip buvo parašyta- stebuklingi akmenys. (!?)


Vos ne tropikų miško arkos.


Matyt tiesą rašo.


Upelis negilus, tačiau ir tiltelis nekoks.


Gyventojas su namu.


Aaa..., kitoje pusėje poilsiavietė.


Na ne veltui tas žvejys ten stovėjo.


Atvirukas


Neries slenksčiai.


Tas vabalas


Vikšrelis.


Pasigrožėsime vaizdais.


Taip taip, mes žinome.


Hm, tik 1k metrų ir aš sveikesnis vyras!


Pilkapiai.



Dabar jau mišku, kuris vadinasi:


Vietoj tilto - akmenų takas per upelį.



Čia per Jonines ieškosiu paparčio žiedo.


Tolyn nuo automobilių aikštelės.


Keleliu.


Puikūs vaizdai.
+

Dar vienas miško gyventojų namas.


Rudosios.


Čia paslaptingas požemis miške, rūsys atsargoms (?), žieminė partizanams (?)


Miško linija.


Kodinis pranešimas.



Tiek iš Karmazinų miško.

No comments:

Post a Comment